Didėjant arbatos sodo sodinimo metams ir sodinimo plotui,arbatos sodo mašinosvaidina vis svarbesnį vaidmenį sodinant arbatą. Dirvožemio rūgštėjimo problema arbatos soduose tapo tyrimų tašku dirvožemio aplinkos kokybės srityje. Arbatmedžiams augti tinkamas dirvožemio pH diapazonas yra 4,0–6,5. Per žemas pH aplinka stabdys arbatmedžių augimą ir medžiagų apykaitą, paveiks dirvožemio derlingumą, sumažins arbatos derlių ir kokybę, taip pat sukels rimtą grėsmę natūraliai ekologinei aplinkai ir tvariam arbatos sodų vystymuisi. Pristatome, kaip atkurti arbatos sodus šiais aspektais

1 Cheminis patobulinimas

Kai dirvožemio pH yra mažesnis nei 4, rekomenduojama apsvarstyti galimybę naudoti chemines priemones dirvožemiui pagerinti. Šiuo metu dolomito milteliai dažniausiai naudojami dirvožemio pH didinimui. Dolomito milteliai daugiausia sudaryti iš kalcio karbonato ir magnio karbonato. Panaudojus aūkio kultivatoriaus mašinakad supurentumėte dirvą, tolygiai pabarstykite akmens miltelius. Karbonato jonai, patekę į dirvą, chemiškai reaguoja su rūgštiniais jonais, todėl rūgštinės medžiagos sunaudojamos ir padidėja dirvožemio pH. Be to, didelis kalcio ir magnio jonų kiekis gali padidinti dirvožemio katijonų mainų pajėgumą ir žymiai sumažinti keičiamo aliuminio kiekį dirvožemyje. Kai dolomito miltelių kiekis yra didesnis nei 1500 kg/hm², dirvožemio rūgštėjimo problema arbatos soduose labai pagerėja.

2Biologinis tobulėjimas

Biochar bus gaunama išdžiovinus arbatmedžius, nupjautus aarbatos genėjimo mašinair jas deginant bei trūkinėjant aukštos temperatūros sąlygomis. Bioanglys, kaip specialus dirvožemio gerinimo preparatas, savo paviršiuje turi daug deguonies turinčių funkcinių grupių, kurios dažniausiai yra šarminės. Jis gali pagerinti dirbamos žemės dirvožemio rūgštingumą ir šarmingumą, padidinti katijonų mainų pajėgumą, sumažinti keičiamų rūgščių kiekį ir pagerinti dirvožemio gebėjimą išlaikyti vandenį ir trąšas. Biocharyje taip pat gausu mineralinių elementų, kurie gali skatinti dirvožemio maistinių medžiagų apykaitą ir augalų augimą bei vystymąsi, keisti dirvožemio mikroorganizmų bendruomenės struktūrą. Naudojant 30 t/hm² bio-juodosios anglies, galima labai pagerinti arbatos sodo dirvožemio rūgštėjimo aplinką.

3 organiniai patobulinimai

Organinės trąšos yra perdirbamos iš organinių medžiagų, pašalinant toksines medžiagas ir išsaugant įvairias naudingas medžiagas. Parūgštintam dirvožemiui gerinti galima naudoti neutralias arba silpnai šarmines organines trąšas, kad būtų koreguojama dirvožemio rūgštinė aplinka ir palaikomas ilgalaikis lėtas derlingumo išsiskyrimas, kartu aprūpinant įvairias maistines medžiagas. Tačiau augalams sunku tiesiogiai panaudoti organinėse trąšose esančias maistines medžiagas. Po to, kai mikroorganizmai dauginasi, auga ir metabolizuojasi, jie gali lėtai išskirti organines medžiagas, kurias augalai gali pasisavinti, taip pagerindami fizines ir chemines dirvožemio savybes. Organinių-neorganinių kompozicinių rūgštinimo priedų taikymas rūgščiam dirvožemiui arbatos soduose gali veiksmingai padidinti dirvožemio pH ir dirvožemio derlingumą, papildyti įvairius bazinius jonus ir padidinti dirvožemio buferinį pajėgumą.

4 nauji patobulinimai

Kai kurios naujos remonto medžiagų rūšys pradeda atsirasti taisant ir gerinant dirvožemį. Mikroorganizmai atlieka svarbų vaidmenį perdirbant dirvožemio maistines medžiagas ir daro įtaką fizinėms ir cheminėms dirvožemio savybėms. Mikrobinių inokuliantų užtepimas arbatos sodo dirvoje, naudojant apurkštuvasgali pagerinti dirvožemio mikrobų aktyvumą, padidinti dirvožemio mikrobų gausą ir ženkliai pagerinti įvairius derlingumo rodiklius. Bacillus amyloides gali pagerinti arbatos kokybę ir derlių, o geriausias efektas pasiekiamas, kai bendras kolonijų skaičius yra 1,6 × 108 cfu/mL. Didelės molekulinės masės polimeras taip pat yra veiksmingas naujas dirvožemio savybių geriklis. Makromolekuliniai polimerai gali padidinti dirvožemio makroagregatų skaičių, padidinti poringumą ir pagerinti dirvožemio struktūrą. Užtepus poliakrilamidu rūgščią dirvą galima tam tikru mastu padidinti dirvožemio pH vertę ir geriau kontroliuoti dirvožemio savybes.

5. Protingas tręšimas

Beatodairiškas cheminių trąšų naudojimas yra viena iš svarbių dirvožemio rūgštėjimo priežasčių. Cheminės trąšos gali greitai pakeisti arbatos sodo dirvožemio maistinių medžiagų kiekį. Pavyzdžiui, nesubalansuotas tręšimas gali sukelti dirvožemio maistinių medžiagų disbalansą, kuris gali lengvai pabloginti dirvožemio reakcijos sąlygas. Visų pirma, ilgalaikis vienpusis rūgščių, fiziologinių rūgščių arba azoto trąšų tręšimas lems dirvožemio rūgštėjimą. Todėl naudojant atrąšų barstytuvasgali tolygiau paskleisti trąšas. Arbatos sodai neturėtų pabrėžti vien azoto trąšų naudojimo, o atkreipti dėmesį į kombinuotą azoto, fosforo, kalio ir kitų elementų naudojimą. Siekiant subalansuoti dirvožemio maistines medžiagas ir užkirsti kelią dirvožemio rūgštėjimui, atsižvelgiant į trąšų įsisavinimo ypatybes ir dirvožemio savybes, patartina tręšti dirvožemio tyrimo formule arba maišyti ir tręšti daugkartinėmis trąšomis.